RABARBARAI

Rabarbarai kilo iš Rytų Azijos, kur tūkstančius metų buvo naudojami kaip vaistiniai augalai. Vadinamosios barbarų šaknys (lotyniško pavadinimo vertimas į anglų kalbą) Europą pasiekė XVI amžiaus pradžioje. Vokietijoje rabarbarai auginami nuo XIX amžiaus vidurio. Šie tvirti augalai dažnai auginami darželiuose prie namų.

Apibūdinimas

Rabarbarai priskiriami rūgtinių (Polygonaceae) šeimai, jie nėra laikomi vaisiais, o priklauso grupei augalų, kurie žinomi kaip angiospermos.

Išskirtinės savybės

Rabarbaruose  gausu vitamino C. 100 gramų pakanka, kad būtų patenkintas trečdalis minimalaus dienos vitamino C poreikio. Be to, rabarbarai turi daug kalio, kuris, kaip manoma, reguliuoti skysčių kiekį organizme ir skatina maistinių medžiagų perdavimą iš kraujo į organizmo ląsteles. Rabarbaruose yra gausu ne tik kalio, bet ir natrio, kuris organizmui padeda virškinti.

Lapkočiai

Rabarbarų krūmai sudaro storų susiraizgiusių šaknų tinklą. Dažniausiai parduodamų veislių rabarbarai turi mėsingus raudonus lapkočius. Raudoni lapkočiai yra švelnesnio skonio, juose yra mažiau vaisių ir oksalo rūgšties nei žaliuosiuose lapkočiuose.

Skonis

Naudojami tik mėsingi lapkočiai. Jų nereikėtų vartoti žalių, nes juose yra labai daug oksalo rūgšties. Rabarbarai yra gaiviai vaisinio ir šiek tiek rūgštoko skonio. Rabarbarai dažnai perdirbami, iš jų gaminami kompotai ir konservai. Rekomenduojama rabarbarus naudoti ir kaip pyragų bei tortų įdarą.