Kriaušės auginamos nuo 3500 m. pr. m. e. Manoma, kad jos kilusios iš Kaukazo ar Anatolijos, kur, tikėtina, jos išsivystė iš dviejų laukinių rūšių. Šiandien kriaušės auginamos tiek šiauriniame, tiek pietiniame pusrutuliuose. Svarbiausi auginimo regionai yra Vidurio Europa, Pietų Amerika, Pietų Afrika ir Kinija.

Aprašymas

Kriaušės yra labai sena vaisių rūšis, priklausanti obelinių (Maloideae) pošeimiui. Pasaulyje yra paplitę daugiau nei 5000 skirtingų rūšių. Kriaušės pirmiausia skiriasi spalva (nuo žalios iki rūdžių rudos spalvos), forma (nuo kriaušės formos iki apvalios) ir kvapu.

Išskirtinės savybės

Kriaušės yra labai maistingos ir turi daug vitamino B2, geležies, baltymų, angliavandenių ir ląstelienos. Jos yra vertinamos dėl mažo rūgštingumo ir didelės kalio koncentracijos, kuri padeda reguliuoti skysčių kiekį organizme. Sulčių gamintojai kriaušių sultis dažniausiai naudoja vaisių gėrimams, glotnučiams ir nektarams gaminti.

Vaisiai

Paprastai išskiriamos kepimui tinkamos kriaušės ir stalo kriaušės (kai kuriose šalyse dėl savo švelnaus skonio ir kreminės tekstūros dar žinomas kaip „sviestinės kriaušės“), o taip pat dar skirstomos pagal derliaus sezoną – skinamos vasaros, rudens ir žiemos mėnesiais.

Skonis

Kriaušės dažniausiai būna saldaus skonio, jos lengvai virškinamos dėl mažo rūgštingumo. Prinokę vaisiai turi labai švelnų aromatą - nuo saldžiarūgščio iki elegantiško ir prinokusio. Tipiška šių vaisių savybė, kuri skirtingai pasireiškia skirtingose rūšyse, yra „akmens ląstelės“ (taip pat žinomos kaip „kruopelės“), dėl kurių kriaušių minkštimo konsistencija yra grūdėta.