Vynuogės tūkstančius metų buvo tarp populiariausių vaisių rūšių, patiekiamų ant vaisių padėklų ir pan. Žinoma, kad egiptiečiai gardžiavosi vynuogėmis jau daugiau nei prieš 5000 metų ir augino vynuoges pirmiausia vynui gaminti. Taigi vynmedis yra vienas iš seniausių žmonijai žinomų kultūrinių augalų. Iš pradžių vynuogės buvo prieinamos tik mažai aristokratų klasei, tačiau, laikui bėgant, romėnai vynuogynus įveisė visuose Viduržemio jūros ir Šiaurės Europos regionuose. Šiandien vynuogės yra vieni iš svarbiausių tarptautinėje vaisių rinkos vaisių. Vynmedžiai auga vidutinio klimato ir subtropiniuose regionuose, jie auginami visame pasaulyje. Dėl importo iš viso pasaulio Vokietijoje vynuogių galima įsigyti ištisus metus. Vis dėlto daugiau nei pusė viso vynuogių derliaus gaunama iš Europos šalių, ypač Italijos, Graikijos ir Ispanijos.
Apibūdinimas
Tipiniame vynuogių augavietės paveiksle matyti kalvų šlaitai, apaugę žalių vynmedžių eilėmis. Valgomosios (desertinės) ir vynui gaminti skirtos vynuogės priklauso vynmedinių (Vitaceae) šeimai – vynuogynuose auginami vasarą žaliuojantys vijokliniai augalai, apsiviję tiesiomis linijomis išdėstytas atramines tvoras. Mažos uogelės uždera ant šluotelės formos žiedyno iš vynuogių žiedų ir, priklausomai nuo rūšies, gali būti nuo šviesiai žalios iki tamsiai mėlynos spalvos.
Išskirtinės savybės
Manoma, kad vynuogės turi daugiau teigiamų savybių nei beveik visi kiti vaisiai. Vynuogėse gausu įvairių naudingų maistinių medžiagų. Ypač atkreiptinas dėmesys į natūralius raudonosiose vynuogėse esančius pigmentus ir iš vynuogių sėklų gaunamus ekstraktus, kuriuose gausu antioksidantų – natūralių ingredientų, kurie apsaugo mūsų kraujagysles ir mūsų kūno ląsteles nuo žalos, kurią sukelia žalingas aplinkos poveikis ir kiti žalingi veiksniai. Taip pat teigiama, kad vynuogės skatina žarnyno ir inkstų veiklą, padeda išvengti šlapimo rūgšties sankaupų susidarymo ir apsaugo nuo podagros, arteriosklerozės ir kitų negalavimų. Šios mažos uogelės mūsų organizme sumažina rūgščių kiekį.
Vaisius
Vynuogės būna labai įvairių rūšių, žinoma maždaug 16000 skirtingų veislių. Vynuogės gali būti apvalios arba ovalios; jų spalvos įvairuoja nuo žalios, geltonos ir gintaro spalvos iki raudonos, mėlynos ir tamsiai mėlynos. Mažos vynuogių uogos sudarytos daugiausia iš vandens. Jų kieta žievelė dengia sultingą minkštimą, kuris savo ruožtu, priklausomai nuo rūšies, gaubia net penkias kietas sėklytes. Mažmeninėse parduotuvėse parduodama tik apie dešimt procentų viso vynuogių derliaus. Kiti 90 procentų perdirbami į vyną arba džiovintų vaisių gaminius.
Skonis
Vynuogės, priklausomai nuo rūšie, gali būti įvairaus skonio. Vynuogių būna rūgščių, saldžiai aromatingų ir šiek tiek aitrių veislių (pastarosios skonis šiek tiek primena muskatų riešutus). Vynuogės, be jų dažniausiai vartojamų formų: vyno, vaisių gėrimų ir tirštųjų kokteilių, taip pat labai skanu ir termiškai neapdorotos. Jos dažnai pateikiamos kaip gaivus dekoratyvinis elementas arba patiekiamos desertui su sūrio padėklais. Perpjautos per pusę saldžiosios vynuogės suteikia įdomų kontrastą pikantiškoms salotoms.
