AVIETĖS
Kilmė / augavietės

Avietės auga daugelyje Europos vietų. Augalai gerai auga vidutiniškai vėsiose ar vidutinio klimato zonose, todėl rečiau sutinkamos labiau į pietus nutolusiuose regionuose. Dabar jos paplitusios ir rytinėje Šiaurės Amerikos dalyje, Grenlandijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Nors iš pradžių avietės dažniausiai augo miškuose, dabar jos auginamos ir saulėtose vietose.

Aprašymas

Avietės priklauso erškėtinių (Rosaceae) šeimai. Sąvoka „uoga“ iš tikrųjų yra klaidinanti, nes avietės botaniškai priskiriamos taip vadinamiems sudėtiniams vaisiams (angl. aggregate fruit) (kaip braškės bei gervuogės). Aviečių krūmas gali išaugti iki 0,6–2,0 m aukščio. Jų stiebai turi mažus spygliukus. Derlių galima rinkti nuo birželio iki spalio mėnesio.

Išskirtinės savybės

Rausva-raudona mažų uogų spalva atsiranda dėl antocianinų (antrinės augalinės medžiagos), kurie, be kitų funkcijų, yra ir antioksidantai bei padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Vos 150 gramų aviečių suaugusiam žmogui suteikia trečdalį minimalios vitamino C paros normos.

VaisiaI

Paprastai rausvos-raudonos spalvos (nors šiandien yra ir baltų, ir geltonų veislių) avietes sudaro skiltelės, sudarytos iš mažų rutuliukų. Forma šiek tiek primena antpirštį, padengtą smulkiais plaukeliais.

Skonis

Saulėje prinokusios avietės tyra labai saldžios. Tačiau, jose esančios rūgštys, joms taip pat suteikia šiek tiek rūgštumo. Avietės išsiskiria savo minkšta, aksomine konsistencija.