Persikas kilo iš Kinijos, o dabar auginamas visose šilto ir vidutinio klimato šalyse. Svarbiausios augavietės yra Viduržemio jūros regione, JAV, Pietų Amerikoje, Australijoje ir Pietų Afrikoje.

Apibūdinimas

Persikai yra kaulavaisiai, augantys ant medžių, kurių aukštis siekia iki aštuonių metrų. Vien Vokietijoje priskaičiuojama apie 130 persikų veislių. Persikų vaisiai klasifikuojami pagal žievelės tipą (lygi ar su pūkeliais) ir pagal tai, ar kauliuką galima lengvai atskirti nuo minkštimo (laisvai atsiskiriantys ar neatsiskiriantys).

Išskirtinės savybės

Persikuose gausu sulčių ir aromatinių medžiagų, todėl jie ir yra tokie populiarūs. Jie taip pat turi nemažai mineralų (kalcio, fosforo, geležies, kalio ir kt.), provitamino A ir vitaminų B1, B2 ir C.

Vaisius

Daugelis persikų yra apvalūs (skersmuo nuo penkių iki septynių centimetrų), turi aiškiai matomą išilginę vagelę bei įdubą kotelio prisijungimo vietoje. Žievelės spalva gali būti įvairi: nuo žalsvai gelsvos iki raudonos, ir dažniausiai būna padengta šilkiniais pūkeliais. Minkštimas būna arba baltas, geltonas arba (kai kurių veislių) raudonas.

Skonis

Persikai mėgiami dėl sultingos konsistencijos ir švelnaus, vaisinio aromato. Jų sultys daugiausia naudojamos vaisių gėrimuose.