Juodieji serbentai dažniausiai auga vidutinio klimato zonose. Tačiau daugiausia jie auginami Vidurio ir Rytų Europoje bei keliose Azijos šalyse. Juodieji serbentai pradėti auginti kaip kultūriniai augalai XVIII a. Vidurio Europos soduose. 

Apibūdinimas

Juodieji serbentai priklauso agrastinių (Grossulariaceae) šeimai. Vaisiai auga ant vasarą žaliuojančių krūmų, kuriuos nuo raudonųjų serbentų krūmų galima atskirti pagal jiems būdingą kvapą.

Skiriamosios ypatybės

Naudos sveikatai, požiūriu juodieji serbentai yra vieni naudingiausių uoginių augalų. Juoduosiuose serbentuose yra ne tik itin daug vitamino C, bet ir  nemažai kitų vertingų medžiagų, tarp jų kalio kalcio, fosforo, pektinų ir antocianinų. Pastarieji yra raudoni, mėlyni arba violetiniai pigmentai, kurie daugiausia susikaupia išoriniuose uogų sluoksniuose ir apsaugo uogas nuo didelės UV spinduliuotės. Manoma, kad pakankamas juodųjų serbentų ar jų sulčių kiekis vaisių gėrimų pavidalu apsaugo nuo oksidacinio streso.

Vaisius

Tamsiai violetinė uogų spalva yra šalutinis didelio uogų žievelėje esančio antocianinų kiekio produktas. Dėl didelio rūgštingumo juodųjų serbentų uogos retai perdirbamos į grynas vaisių sultis. Užuot iš juodųjų serbentų  gaminus sultis, jie daugiausia naudojami už sultis lengviau virškinamiems vaisių sulčių gėrimams ir tirštiesiems kokteiliams (glotnučiams) gaminti.

Skonis

Priklausomai nuo rūšies, juodųjų serbentų skonis būna arba vidutinio saldumo, švelnus, arba aštresnis ir aromatingesnis. Saldesnio ir švelnesnio skonio juodieji serbentai paprastai valgomi švieži, tuo tarpu aitresnio ir rūgštesnio skonio veislės geriau tinka perdirbti.